Šiluvos istorija
Iš miškų bei šilų kilo ir jo vardas – Šilas, vėliau jį imta vadinti sulenkinta forma – Šidlava, o Nepriklausomybės metais įsitvirtino vardas Šiluva. Bažnyčios steigimo akte ši vietovė dar buvo vadinama Būda.
1457 m. Įsteigta bažnyčia. Šį steigimo aktą surašė ir savo antspaudu patvirtino Šiluvos dvaro savininkas Petras Simonas Gedgaudas. Statomai bažnyčiai jis suteikė tais laikais gan retą Švč. Mergelės Marijos Gimimo titulą ir išrūpino titulinius atlaius Rugsėjo 8 dieną. Į šiuos atlaidus traukdavo minios maldininkų iš atokiausių Lietuvos kampelių.
XVI a. Šiluvą valdę dvarininkai stojo reformatų pusėn. Šalia Šiluvos buvo pastatyta liuteronų bažnyčia. Kurį laiką Šiluvoje veikė ir evangelikų reformatų bažnyčia. 1560 m. Šiluvą ėmus valdyt ypač uoliam reformacijos skleidėjui Merkeliui Šemetai, Šiluvos katalikų bažnyčia nustojo veikti. Kalvinistė Sofija Vnučkienė pasirūpino iš tuometinių Šiluvos valdytojų perpirkti nusavintas žemes ir jas užrašyti kalvinų bendruomenei. Jos sumanymu Šiluva turėjo tapti pagrindiniu kalvinistų centru. Čia buvo įkurta vienintelė Lietuvoje kalvinų seminarija.
Šiluvos tuometinis klebonas Jonas Holubka surinko išlikusias bažnyčios vertybes bei dokuentus ir viską sudėjęs į geležinę dėžę užkasė netoli bažnyčios. Manoma kad katalikų bažnyčia buvo sudeginta ar nugriauta. Dalis katalikų bažnyčios turto atsidūrė reformatų rankose. Žemaičių tuometinis vyskupas Merkelis Giedraitis dėjo nemažai dėmesio pasipriešinti kalvinų įsigalėjimui Šiluvoje bei atgauti katalikų bažnyčios nusavintus turtus.
Į sunkią ir painią Šiluvos istoriją netikėtai įsiterpė Švč. M. Marija. Laukuose ganantys piemenėliai išvydo Mergelę su kūdikiu ant rankų, kuri vaikams ir dviems kalvinams pasakė: „Čia buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar ariama ir sėjama“. Po Dievo Motinos apsireiškimo įvyko lūžis Šiluvos istorijoje. Buvo atrasti bažnyčios fundacijos dokumentai bei atgauta nusavinta bažnyčios nuosavybė. 1623-1624 m. buvo pastatyta nauja medinė katalikų bažnyčia senosios vietoje.
1786 m. rugseėjo d. Vysk. Tadas Juozas Bukota koncekravo naują mūrinę Švč. M. Marijos Gimimo bažnyčią.
1993 m. rugsėjo 7 dieną Šiluvą aplankė popiežius Jonas Paulius II, kuris Šiluvos Mergelės prašė stiprinti lietuvių ryžtą klausyti Jėzaus žodžio.