Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas ir koplyčia
Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimas
Švenčiausioji Mergelė Marija Šiluvoje apsireiškė 1608 m. Seniausias žinomas istorinis šaltinis apie apsireiškimą Šiluvoje – XVII a. vid. kan. M. Svietkausko pasirašytas pasakojimas lenkų kalba. Artimo kaimo piemenėliai, ganydami bandą bažnytinėse žemėse, pamatė ant vieno didelio akmens mergelę, laikančią ant rankų vaikelį ir graudžiai verkiančią. Vienas iš jų nubėgo pas Šiluvos kalvinų katechetą. Šis pasikvietė mokytoją ir, prisiartinęs prie akmens, paklausė verkiančios mergelės: „Mergaite, ko verki?“ Ji atsakė: „Verkiu dėl to, kad prieš tai šioje vietoje buvo garbinamas mano sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama.“ Tai tarusi, ji pranyko. Abu kalvinai palaikė šį regėjimą piktosios dvasios darbu. Tačiau garsas apie tai greitai pasklido. Vienas senas ūkininkas, nuo senatvės beveik apakęs, prisiminė, kad toje vietoje, kur pasirodė mergelė su vaikeliu, stovėjusi katalikų bažnyčia. Jis liepė nuvesti jį į dirvą, kuri tais metais buvo apsėta rugiais. Senukas tikino, nors ir aklas, bet apčiuopomis parodysiąs tą vietą. Vos atvestas jis staiga atgavo regėjimą ir parodė, kur buvo užkastas senosios bažnyčios lobis. Atkasus rasta skrynia su senosios bažnyčios dokumentais ir Marijos paveikslu.
Marijos apsireiškimo tikrumą patvirtina ir nenutrūkstama kulto tradicija, Žemaitijos vyskupų rodomas išskirtinis dėmesys Marijos apsireiškimui Šiluvoje.
Apsireiškimo koplyčia
Pasklidus tarp žmonių žiniai, kad ant akmens pasirodžiusi Mergelė Marija, vis daugiau žmonių eidavo į tą vietą pasimelsti. Per kelis dešimtmečius po Marijos apsireiškimo Šiluvoje sustiprėję katalikai labia gerbė šią vietą, ją puošdavo, joje melsdavosi.
Vyskupas Aleksandras Sapiega 1663 m. Marijos apsireiškimo vietoje pastatė medinę koplyčią, ant apsireiškimo akmens buvo pastatytas altorius. Tuometinis Šiluvos klebonas Tadas Juozapas Bukota iš Londono parvežė marmurinę Marijos su kūdikiu statulą.
1818 m. vietoj medinės, jau supuvusios koplyčios, perstatė į naują, erdvesnę medinę koplyčią su kolonomis, kuri priminė Vilniaus arkikatedros architektūrinį stilių.
1886 m. rugsėjo 8 d., švenčiant Švč. M. Marijos su kūdikiu vainikavimo šimtmetį, vyskupas M. Paliulionis iškilmingai vainikavo Marijos apsireiškio vietoje stovinčią statulą ir jai suteikė Ligonių Sveikatos titulą.
1903 m. Šiluvos klebonas Marcelinas Jurgaitis ėmė rūpintis naujos koplyčios statyba, mat norėjo suspėti pastyti naują, didingą koplyčią Marijos apsireiškimo 300 metų sukakčiai. Paryžiuje gyvenęs Lietuvos architektas Antanas Vivulskis padarė naujos koplyčios brėžinius, bet statyba prasidėjo tik 1912 metais, kurios kertinį akmenį pasšventino prelatas Jonas Mačiulis – Maironis. Prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas sustabdė koplyčios statybą bei per karą ji buvo apgriauta.
Koplyčia baigta statyti 1924 m., pašventinta Šiluvos klebono M. Jurgaičio. Didingos Apsireiškimo koplyčios aukštis – 44 metrai. Koplyčios viduhe – ant apsireiškimo akmens pastatytas altorius, virš jo – švč. Mergelės Marijos statula. Altorius beveik koplyčios centre, jį galima apeiti aplink.
Koplyčios sienos išpuoštos freskomis, vaizduojančius svarbiausius Šiluvos įvykius: Žemaičių krikštą 1413 m. Dubysos slėnyje; švč. M. Marijos apsireiškimą Šiluvoje, skrynios su katalikų bažnyčios turtu atradimą; švč. M. Marijos stebuklingojo paveikslo vainikavimą; apsireiškimo koplyčios kertinio akmens pašventinimą. 1933 m. koplyčioje buvo įrengtos Septynių Marijos skausmų stotys, vadinamos Marijos takeliai.
Švenčiausioji Mergelė Marija Šiluvoje apsireiškė 1608 m. Seniausias žinomas istorinis šaltinis apie apsireiškimą Šiluvoje – XVII a. vid. kan. M. Svietkausko pasirašytas pasakojimas lenkų kalba. Artimo kaimo piemenėliai, ganydami bandą bažnytinėse žemėse, pamatė ant vieno didelio akmens mergelę, laikančią ant rankų vaikelį ir graudžiai verkiančią. Vienas iš jų nubėgo pas Šiluvos kalvinų katechetą. Šis pasikvietė mokytoją ir, prisiartinęs prie akmens, paklausė verkiančios mergelės: „Mergaite, ko verki?“ Ji atsakė: „Verkiu dėl to, kad prieš tai šioje vietoje buvo garbinamas mano sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama.“ Tai tarusi, ji pranyko. Abu kalvinai palaikė šį regėjimą piktosios dvasios darbu. Tačiau garsas apie tai greitai pasklido. Vienas senas ūkininkas, nuo senatvės beveik apakęs, prisiminė, kad toje vietoje, kur pasirodė mergelė su vaikeliu, stovėjusi katalikų bažnyčia. Jis liepė nuvesti jį į dirvą, kuri tais metais buvo apsėta rugiais. Senukas tikino, nors ir aklas, bet apčiuopomis parodysiąs tą vietą. Vos atvestas jis staiga atgavo regėjimą ir parodė, kur buvo užkastas senosios bažnyčios lobis. Atkasus rasta skrynia su senosios bažnyčios dokumentais ir Marijos paveikslu.
Marijos apsireiškimo tikrumą patvirtina ir nenutrūkstama kulto tradicija, Žemaitijos vyskupų rodomas išskirtinis dėmesys Marijos apsireiškimui Šiluvoje.
Apsireiškimo koplyčia
Pasklidus tarp žmonių žiniai, kad ant akmens pasirodžiusi Mergelė Marija, vis daugiau žmonių eidavo į tą vietą pasimelsti. Per kelis dešimtmečius po Marijos apsireiškimo Šiluvoje sustiprėję katalikai labia gerbė šią vietą, ją puošdavo, joje melsdavosi.
Vyskupas Aleksandras Sapiega 1663 m. Marijos apsireiškimo vietoje pastatė medinę koplyčią, ant apsireiškimo akmens buvo pastatytas altorius. Tuometinis Šiluvos klebonas Tadas Juozapas Bukota iš Londono parvežė marmurinę Marijos su kūdikiu statulą.
1818 m. vietoj medinės, jau supuvusios koplyčios, perstatė į naują, erdvesnę medinę koplyčią su kolonomis, kuri priminė Vilniaus arkikatedros architektūrinį stilių.
1886 m. rugsėjo 8 d., švenčiant Švč. M. Marijos su kūdikiu vainikavimo šimtmetį, vyskupas M. Paliulionis iškilmingai vainikavo Marijos apsireiškio vietoje stovinčią statulą ir jai suteikė Ligonių Sveikatos titulą.
1903 m. Šiluvos klebonas Marcelinas Jurgaitis ėmė rūpintis naujos koplyčios statyba, mat norėjo suspėti pastyti naują, didingą koplyčią Marijos apsireiškimo 300 metų sukakčiai. Paryžiuje gyvenęs Lietuvos architektas Antanas Vivulskis padarė naujos koplyčios brėžinius, bet statyba prasidėjo tik 1912 metais, kurios kertinį akmenį pasšventino prelatas Jonas Mačiulis – Maironis. Prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas sustabdė koplyčios statybą bei per karą ji buvo apgriauta.
Koplyčia baigta statyti 1924 m., pašventinta Šiluvos klebono M. Jurgaičio. Didingos Apsireiškimo koplyčios aukštis – 44 metrai. Koplyčios viduhe – ant apsireiškimo akmens pastatytas altorius, virš jo – švč. Mergelės Marijos statula. Altorius beveik koplyčios centre, jį galima apeiti aplink.
Koplyčios sienos išpuoštos freskomis, vaizduojančius svarbiausius Šiluvos įvykius: Žemaičių krikštą 1413 m. Dubysos slėnyje; švč. M. Marijos apsireiškimą Šiluvoje, skrynios su katalikų bažnyčios turtu atradimą; švč. M. Marijos stebuklingojo paveikslo vainikavimą; apsireiškimo koplyčios kertinio akmens pašventinimą. 1933 m. koplyčioje buvo įrengtos Septynių Marijos skausmų stotys, vadinamos Marijos takeliai.
Apsireiškimo koplyčia
Pasklidus tarp žmonių žiniai, kad ant akmens pasirodžiusi Mergelė Marija, vis daugiau žmonių eidavo į tą vietą pasimelsti. Per kelis dešimtmečius po Marijos apsireiškimo Šiluvoje sustiprėję katalikai labia gerbė šią vietą, ją puošdavo, joje melsdavosi.
Vyskupas Aleksandras Sapiega 1663 m. Marijos apsireiškimo vietoje pastatė medinę koplyčią, ant apsireiškimo akmens buvo pastatytas altorius. Tuometinis Šiluvos klebonas Tadas Juozapas Bukota iš Londono parvežė marmurinę Marijos su kūdikiu statulą.
1818 m. vietoj medinės, jau supuvusios koplyčios, perstatė į naują, erdvesnę medinę koplyčią su kolonomis, kuri priminė Vilniaus arkikatedros architektūrinį stilių.
1886 m. rugsėjo 8 d., švenčiant Švč. M. Marijos su kūdikiu vainikavimo šimtmetį, vyskupas M. Paliulionis iškilmingai vainikavo Marijos apsireiškio vietoje stovinčią statulą ir jai suteikė Ligonių Sveikatos titulą.
1903 m. Šiluvos klebonas Marcelinas Jurgaitis ėmė rūpintis naujos koplyčios statyba, mat norėjo suspėti pastyti naują, didingą koplyčią Marijos apsireiškimo 300 metų sukakčiai. Paryžiuje gyvenęs Lietuvos architektas Antanas Vivulskis padarė naujos koplyčios brėžinius, bet statyba prasidėjo tik 1912 metais, kurios kertinį akmenį pasšventino prelatas Jonas Mačiulis – Maironis. Prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas sustabdė koplyčios statybą bei per karą ji buvo apgriauta.
Koplyčia baigta statyti 1924 m., pašventinta Šiluvos klebono M. Jurgaičio. Didingos Apsireiškimo koplyčios aukštis – 44 metrai. Koplyčios viduhe – ant apsireiškimo akmens pastatytas altorius, virš jo – švč. Mergelės Marijos statula. Altorius beveik koplyčios centre, jį galima apeiti aplink.
Koplyčios sienos išpuoštos freskomis, vaizduojančius svarbiausius Šiluvos įvykius: Žemaičių krikštą 1413 m. Dubysos slėnyje; švč. M. Marijos apsireiškimą Šiluvoje, skrynios su katalikų bažnyčios turtu atradimą; švč. M. Marijos stebuklingojo paveikslo vainikavimą; apsireiškimo koplyčios kertinio akmens pašventinimą. 1933 m. koplyčioje buvo įrengtos Septynių Marijos skausmų stotys, vadinamos Marijos takeliai.
Pasklidus tarp žmonių žiniai, kad ant akmens pasirodžiusi Mergelė Marija, vis daugiau žmonių eidavo į tą vietą pasimelsti. Per kelis dešimtmečius po Marijos apsireiškimo Šiluvoje sustiprėję katalikai labia gerbė šią vietą, ją puošdavo, joje melsdavosi.
Vyskupas Aleksandras Sapiega 1663 m. Marijos apsireiškimo vietoje pastatė medinę koplyčią, ant apsireiškimo akmens buvo pastatytas altorius. Tuometinis Šiluvos klebonas Tadas Juozapas Bukota iš Londono parvežė marmurinę Marijos su kūdikiu statulą.
1818 m. vietoj medinės, jau supuvusios koplyčios, perstatė į naują, erdvesnę medinę koplyčią su kolonomis, kuri priminė Vilniaus arkikatedros architektūrinį stilių.
1886 m. rugsėjo 8 d., švenčiant Švč. M. Marijos su kūdikiu vainikavimo šimtmetį, vyskupas M. Paliulionis iškilmingai vainikavo Marijos apsireiškio vietoje stovinčią statulą ir jai suteikė Ligonių Sveikatos titulą.
1903 m. Šiluvos klebonas Marcelinas Jurgaitis ėmė rūpintis naujos koplyčios statyba, mat norėjo suspėti pastyti naują, didingą koplyčią Marijos apsireiškimo 300 metų sukakčiai. Paryžiuje gyvenęs Lietuvos architektas Antanas Vivulskis padarė naujos koplyčios brėžinius, bet statyba prasidėjo tik 1912 metais, kurios kertinį akmenį pasšventino prelatas Jonas Mačiulis – Maironis. Prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas sustabdė koplyčios statybą bei per karą ji buvo apgriauta.
Koplyčia baigta statyti 1924 m., pašventinta Šiluvos klebono M. Jurgaičio. Didingos Apsireiškimo koplyčios aukštis – 44 metrai. Koplyčios viduhe – ant apsireiškimo akmens pastatytas altorius, virš jo – švč. Mergelės Marijos statula. Altorius beveik koplyčios centre, jį galima apeiti aplink.
Koplyčios sienos išpuoštos freskomis, vaizduojančius svarbiausius Šiluvos įvykius: Žemaičių krikštą 1413 m. Dubysos slėnyje; švč. M. Marijos apsireiškimą Šiluvoje, skrynios su katalikų bažnyčios turtu atradimą; švč. M. Marijos stebuklingojo paveikslo vainikavimą; apsireiškimo koplyčios kertinio akmens pašventinimą. 1933 m. koplyčioje buvo įrengtos Septynių Marijos skausmų stotys, vadinamos Marijos takeliai.
